Priyîre Ucaristike IV

1. Diewåde
Li Priyesse : Qui l' Sègneûr fuche avou vos !
Les Croeyeus :
Et qu' i mwin·ne vos pinéyes.
Li Priyesse : Fians monter bin wôt nosse keûr !
Les Croeyeus : Nos l' douvians au Sègneûr.
Li Priyesse : Dijans mèrci au Sègneûr, nosse Bon Diè !
Les Croeyeus : Ça n' èst qui d' jusse èt fwârt bon !

2. Grande Priyîre
Li Prisse :
Oyi, c' èst l' vraî, on-z a raîson di Vos dîre mèrci
èt  tchanter vosse glwêre.
Gn-a qu' Vos qu' èst sint,
Gn-a qu' Vos qu' èst l' Bon Diè,
li vraî Bon Diè vikant.
Vos-èstîz là d'vant lès prumîs siékes
èt Vos-èstoz là po todi,
Vos, li Lumiére dès lumiéres.
Vos-èstez l' bonté,
li soûrdant di tote li vîye.
Vos-avoz faît l' monde
èt lèyî spaude vosse bènèdicsion sur li,
po qu' i gn-eûche brâmint à ièsse asbleuwis pa vosse loumiére.
Li nûléye d' andjes qui Vos sièrvenut, nêt èt djoû,
astampés pa-d'vant Vos, tot sbarés pa vosse biaté,
Vos pwatenut au ciél sins lâchî.
Nos-ôtes ossi,
nos v'lans fé ètinde nosse vwès avou lès djins qui thantenut por Vos,
au nom do monde qui V's-avoz faît.
A nosse toû, nos tchantans :
Turtos :
Sint, trwès côps sint
li Sègneûr, maîsse do monde ètîr !
Vosse glwêre rimplit l' ciél èt l' têre.
Hosanna ! Nos nè l' saurins criyî fwârt assez !
Qu' i fuche bèni l' ci qui vint dè l' paurt do Sègneûr !
Hosanna ! Criyans l' di tos nos pus fwârt !
Li Priyesse :
Thantans-l' long èt laudje qui V's-èstoz sint
èt qui v's-èstoz grand.
Li monde ètîr, Vos l' avoz faît d' vos mwins,
on-ovradje sérieûs èt rimpli d' amoûr.
Vos-avoz faît l' ome po qu' i Vos r'chone.
Et Vos lî avoz d'né tot ç' qui V's-avoz faît
po qu' i d'vègne li maîsse do monde
tot Vos sièrvant tofêr.
Seûl'mint, v'là ! A l' longue di Vos r'niyî,
l' ome n' a pus stî vosse soçon.
Maîs vos n' l' avoz nin lèyî tchaîr dins lès grawes dè l' mwârt.
Vos-èstoz trop bon po ça.
Vos-avoz d'né on côp d' mwin à tos lès-omes.
Insi, is polenut cachî après Vos
èt Vos trover.
Vos v's-avoz, tant dès côps, r'mètu d' acôrd avou zèls !
Pa lès profétes, Vos l'zî avoz apris à èspèrer leû salut.

Li monde, Vos l' avoz si télemint vèyu voltî.
Et quand ça a stî l' momint,
Vos-avoz èvoyî vosse prôpe Fi,
èt ça, po nos chaper.
C' èst l' Aviérje Marîye què l' a mètu au monde
pa l' amoûr do Sint-Esprit.
Il a viké, èt ièsse on-ôme come nos,
à ça près qu' i n' a jamaîs faît l' mau.
Aus pôves, il apwarteut l' Bone Novèle.
I rindeut libe lès prîj'nîs.
I ragaîyeut lès-aflidjîs.
Po qu' tot s' arindje come voste amoûr l' ètindeut,
il a ofri s' vîye, li min·me.
Tot ravikant, il a maîstri l' mwârt
èt rinde tos sès drwès à l' vîye.
Po qui l' vîye ni fuche nin seûlemint l' afêre dès-omes,
maîs s' prôpe afêre da li,
il a moru èt raviker por nos.
Il a èvoyî l' Sint-Esprit.
C' èst çu qu' il a d'né l' prumî à sès djins.
C' èst li qu' a achèvé ç' qu' il aveut c'mincî dins l' monde
èt il î mèt l' dêrène mwin po qu' li monde ètîr fuche sint.
3. Epiclejhe
Po tot ça, Sègneûr, choûtoz nosse priyére.
Qui l' Sint-Esprit dischinde su nos-ofrandes,
qu' èles divègnenuche insi li cwârps () èt l' song da vosse Fi
au momint qu' vêci à l' mèsse, nos r'nov'lans l' grand mistére
qu' I nos-a lèyî li min·me,
Po nos mostrer qu' nos-èstans r'loyîs avou Li
po todi.
4. Ashidædje
Quand l' momint a-t-arivé qu' Vos l' alîz rimpli d' vosse glwêre,
èt come il aveut vèyu voltî sès djins sins l' monde,
il a stî jusqu' au d'bout.
Come il èsteut en trin d' mougnî avou zèls,
I prind do pwin dins sès mwins,
I l' bènit,
I l' côpe à bokèts po fé lès paurts
èt l' diner à sès djins, tot d'djant :

« Tènoz, mougnoz-è tortos.
Çoci, c' èst m' cwârps
djè l' done por vos ! »

Adon, i faît l' min·me avou l' câlice rimpli d' vin.
Cor on côp I dit si r'con'chance à s' Pa
èt I l' done à sès djins tot d'djant :

« Tènoz, bèvoz-è tortos
pace qui ça, c' èst m' song,
li song qui, po todi, nos va r'loyî au Pére
come nos n' l' avans jamaîs stî.
I sèrè d'né por vos èt po tortos.
Et tos lès pètchis sèront pârdonés.
Vos-ôtes èto, vos f'roz çoci tot vos sov'nant d' mi. »
Les Croeyeus :
Al tchûse :
Qui c' èst bia ! Qui c' èst grand !
C' è-st-on mistére èt nos l' crwèyans !

Ou bin :
Vos-avoz passé pa l' mwârt, Sègneûr Jésus.
Nos l' criyans bin fwârt.
Vos V's-avoz r'lèvé vikant.
Nos Vos fians fièsse !
Vos-aloz riv'nu dins l' glwêre.
Nos Vos ratindans.
5. Anamnejhe
Li Priyesse :
Waîtoz, Sègneûr, là l' ofrance qui v's-avoz d'né vos-min·me
à voste Eglîje.
Pau Sint-Esprit, fioz qu' tos lès cis qui vont mougnî
l' min·me pwin èt bwâre li min·me vin
ni fêyenuche pus qu' onk.
Qu' is d'vègnenuche, avou l' Cris', one vikante ofrande
qui tchanterè vosse glwêre.

C' èst po ça, Sègneûr, qui nos tchantans mèsse audjoûrdu :
po nos sov'nu qi V' nos-avoz chapé.
Nos nos rapèlans qu' Jésus a moru,
qu' il a tchindu addé lès mwârts.
Nos criyans bin fwârt qu' il a raviké
èt r'monter d'lé Vos, dins l' ciél,
tot ratindant d' riv'nu dins tote si glwêre.
Nos vos présintans s' cwârps èt s' song,
li seûl sacrifice qui Vos mèritoz bin
èt qui chape li monde.
6. Ditikes
Et asteûre, Sègneûr, nos Vos d'mandans d' Vos sov'nu
d' tos lès cias qu' nos fians mèsse por zèls :
li Pâpe..., noste Evèque... èt tos lès-èvèques,
lès prétes èt lès cis qui boutenut avou zèls,
lès djins qu' ont d'mandé nos priyéres,
tos lès cis qu' sont vêci avou nos-ôtes èt qui sont d' vosse soce,
èt tos lès cis qu' sayenut vraîmint d' Vos trover.

Sov'noz-vos ossi d' nos fréres qu' ont clô leûs-ouy
tot vos vèyant voltî
èt d' tos lès cis qu' sont-st èvôye
èt qu' i gn-a qu' vos po conèche leû fwè.

A nos-ôtes, vos-èfants, dinez-nos come èritance
di viker dins vosse grande maujonepo todi
avou l' Aviérje Marîye, li bineûreûse moman dau Bon Diè,
dilé lès-apôtes èt tos lès sints.
C' èst vêla qu' nos pôrans tchanter vosse glwêre,
tot l' monde èchone.
Insi, nos sèrans quite dè l' mwârt èt do pètchi.

Nos Vos l' dimandans pas Jésus-Cri, nosse Sègneûr
qui c' èst pâr li qu' Vos continuwoz à spaude vos grâces
èt tot ç' qu' èst bon por nos.

Pâr Li, avou Li, dins Li,
à Vos, qu' èst maîsse do monde
èt qui n' faît qu' onk avou l' Sint-Esprit,
vos Vos rindans oneûr èt glwêre
po tos les siékes à v'nu.
Les Croeyeus : Amèn'.

Et pwis, dijhans l' Påtér, come l' a stî mostré sul pådje avou l' tecse del messe .